盥洗過後 他細心擦乾了淋浴柱
(Po prausimosi jis kruopščiai nušluosto dušo koloną)

換上短袖短褲 藏起一整天的麻木
(Apsivelka marškinėlius trumpomis rankovėmis bei šortais, paslėpdamas visos dienos sąstingį.)

在趾縫間 敷上微涼而小心的藥物
(Tarpupirščiuose atsargiai užtepa vėsų, gydantį tepalą)

然後 關上燈 游進了那片數位的荒蕪
(O tada, užgesinęs šviesą, pasineria į tą skaitmeninę dykrą)


聽著旋律一首首 播著別人的「儷影雙雙」
(Klausosi vienos po kitos melodijų, grojančių svetimus „laimingų porų paveikslus“)

看著歌詞一遍遍 寫著他未曾擁有的過往
(Žiūri į dainų žodžius, vėl ir vėl skaitančius praeitį, kurios jis niekada neturėjo)

像一隻孤雁 固執地回頭望
(Kaip vieniša gervė, užsispyrusiai besigręžianti atgal)

他依然用顫抖的雙手 奮力地鼓掌
(Jis vis tiek drebančiomis rankomis iš visų jėgų ploja)

彷彿雛鳥 拚命揮動著 脆弱的翅膀
(beplunksnis jauniklis, beviltiškai mojuojantis trapiais sparneliais)



他知道 那些「正常人」不會在意他的微光
(Jis žino, kad tie „normalūs žmonės“ nekreips dėmesio į jo blankią šviesą)

他的掌聲 早已沉入旁人喧囂的聲浪
(Jo plojimai jau seniai nuskendo kitų triukšmo bangose)

於是他在陌生的語言裡 尋找可以棲息的港
(Tad svetimoje kalboje jis ieško uosto, kur galėtų rasti prieglobstį)

套上「不才」的頭銜 像個卑微的業務員一樣
(Užsidėjęs „menko talento“ kaukę, tarsi nuolankus prekybos agentas)

低聲下氣地 讚美著那些歌的美好與感傷
(Pusbalsiu aukština tų dainų grožį ir liūdesį)

每一句留言 都奢望能換來半點的迴響
(Kiekvienas komentaras – tai viltis sulaukti bent menkiausio atgarsio)

只可惜 他忘了自己的人緣 一直都不算理想
(Tik, deja, jis pamiršo, kad jo santykiai su žmonėmis niekada nebuvo idealūs)

一覺醒來 他的主頁 依舊是片空白的沮喪
(Pabudus jo profilis – vis dar ta pati tuščia, prislėgta erdvė)

偶爾有陌生人加好友 也不過是瞬息的過場
(O jei retkarčiais nepažįstamasis ir prideda jį prie draugų, tai tėra trumpalaikė akimirka)


他繼續鼓掌 繼續奢望 然後 繼續失望
(Jis toliau ploja, toliau tikisi, o tada – vėl nusivilia)


直到某個深夜 收到那「首」來自立陶宛的信件
(Kol vieną gilią naktį sulaukė to „laiško-eilėraščio“ iš Lietuvos)

透過冰冷的翻譯 他的雙眼 頓時失去了對焦的視線
(Pro šaltą vertimą jo akys akimirksniu prarado fokusą)

「對方困在與世隔絕的房間 失去了尊嚴與自由的權限
(„Tas kitas, įkalintas nuo pasaulio atskirtame kambaryje, netekęs orumo ir laisvės teisių)

每天等著護理師的一劑好眠 鐵窗外沒有星光 只有無盡的深淵」
(Kasdien laukia slaugytojos suleidžiamos dozės ramiam miegui, už geležinių grotų nėra žvaigždžių šviesos, tik beribė bedugnė.“)

他摀住雙眼 流星一道接著一道 劃過了臉頰的邊界
(Jis užsidengia akis, o krintančios žvaigždės viena po kitos brėžė jo skruostų ribas)

原來地圖的另一端 也有如此熟悉的孤單在肆虐
(Pasirodo, kitame žemėlapio gale siaučia tokia pati pažįstama vienatvė)

他顫抖著雙手 隔著千山萬水 留下微弱的慰藉
(Drebančiomis rankomis, per tūkstančius kalnų ir upių, jis palieka silpną paguodą)

隨後關機 關燈 投向了影子的懷抱 暫別這個世界
(Po to išjungia įrenginį, užgesina šviesą, pasiduoda šešėlių glėbiui ir trumpam atsisveikina su šiuo pasauliu)

任方寸 「憂」雅地分崩離析 墜入李商隱筆下的汪洋與黑夜
(Leisdamas savo vidinei erdvei „melancholiškai elegantiškai“ subyrėti į šukes, grimztant į Li Šangino aprašytus vandenynus ir naktį)

窗外的改裝車 依然習以為常地 瘋狂咆哮撒野
(Už lango modifikuoti automobiliai, kaip įprasta, beprotiškai riaumoja ir siautėja)



白天來臨 他制式地更衣 整理好容顏
(Atėjus dienai, jis mechaniškai persirengia, susitvarko veidą)

傾倒除濕機的水 吞下保健食品維持體面
(Išpila vandenį iš oro sausintuvo, praryja maisto papildus, kad išlaikytų padorumą)

匆忙走向藥局 馬路上的轉彎車 照常擋在他的前方
(Skuba į vaistinę, o gatvėje sukančios mašinos, kaip visada, pastoja jam kelią)

這世界 好像總是這樣 習慣給他無聲的阻擋
(Šis pasaulis, regis, visada toks – pratęs jam kurti tylias kliūtis)


晚間疲憊地 走向浴室 他的身影有些低落與孤單
(Vakare pavargęs eina į vonios kambarį, jo siluetas toks prislėgta ir vienišas)

我看著他 垂著雙肩 站在那片霧氣瀰漫的港灣
(Žiūriu į jį, nuleistais pečiais stovintį toje migla aplietoje įlankoje)

我慢慢走向他 伸出手 想給他一絲絲的溫暖
(Lėtai einu link jo, tiesiu ranką, norėdamas suteikti jam bent krislelį šilumos)

卻隔著他歌詞裡頭 那一塊「冰冷的鏡面」……
(Tačiau mus skiria tas jo dainos žodžių „šaltas veidrodis“...)

指尖觸碰到的
(Pirštų galiukais paliesta)

只有 一片 涼意 的 眷戀。
(Tėra tik vėsus ilgesys)